žandas

žándas sm. (3) KBII54, žandaĩ pl. (3) 1. SD361, Q65, R, MŽ, D.Pošk, Sut, RtŽ, L, Rtr, ŠT24, DŽ, KŽ veido dalis nuo nosies iki ausies, skruostas: Žandaĩ atsikišo J. Kokį tu kąsnį atsikandai, kad ant žandų̃ gali pantį užnaryti J. Žandus papūsti N. Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Patinęs, nudribęs žándas NdŽ. Pykštelėti kam į žándą NdŽ. Tylėk, o aš tau žándą skelsiu! Rg. Kaip jis teip kalbėjo, tai jam per žándus bėgo ašaros Plšk. Jug anam y[ra] a dvi duobelės teip par žándą Sd. Graži [moteris], duobės žanduosè Klt. Žmuoj senas, žandaĩ susraukę LzŽ. Senio žandaĩ raudoni kai obuoliukai [p]Jrb. Bobos žandaĩ žyda kai bijūnas [p]Rsn. Pienukas duoda didelius žándus Prk. Šiemet aš riebesnis, žandaĩ padribę Žl. Čia tie plaukai ta teip uždrikę an žandų̃, tokie ilgi Jdr. Pykš apipylė karštis žándus, i palikau raudonas kaip vėžys End. Žandai taukuoti – gali šeimyną samdyti (juok.) LTR(Grk). Putlūs vaiko žandukai liulėte liula, dantukai kakši V.Bub. Prisipažinęs jis užkaito, tiesiog plykstelėjo jo žandai A.Vaičiul. Numirė vargšas, visas mėlenas, žandaĩ mėleni Pln. Žandaĩ raudoni nuo šalčio Pb. Rodos, ka čia tą visą žándą plėša žemėn Kl. Tokia kūdybė, kad ano skūrelė buvo pri žandų̃ pridžiūvusi End. O jam tik žandū̃s laksto laksto (dantis sukando valdydamas pyktį) Nmk. Pridėjo žándą pri muno žándo, ka gluosniuojas, ka gluosniuojas! Trk. Buvo vienu niežu žandaĩ Sd. Tokia kūda buvo merga (instr.) gatavai, o dabar žandaĩ kad išsipūtę, tokia gi drūta Slm. Ėda ryna – žandaĩ skleidas Varn. Ubagas persižegnojo, tik valgo, net jam žandaĩ pliauška Plvn. Žandaĩ susviję (susiraukšlėję) Tr. Žandaĩ insmukę, persisukus, kai nei valgius, nei gėrus [p]Klt. Perkirsta žándas, rumbas stovi Klt. Išgėrei tokios rūgštybės i stovėk žándus parkreipęs Jrb. Petruo žándas suputo, musėt, bitis įkando Pln. Plyšta žandaĩ iš riebumo Žl. Paukšt žandañ i pabučiavo Klt. Žandaĩ išsipūtę JnšM. Burna (veidas) didelė, žandaĩ plyšta – baisiausiai graži buvo močia Aln. Žandai jo kažkaip pasmukę žemyn, poakiai įkritę ir akys gerokai pasmėlusios M.Katil. Parsirado jis kažkurią dieną, apšiuręs, nusitaškęs, sukritusiais žandais J.Balt. Čionai yra šaknelių, žándus maliavoja katrom Mlk. Žandaĩ dega nuog sarmatos Dv. Kap neduosi valgyt, ašaros per žándus ritas Vlk. Par žándus biro rietėjo ašaros Mžk. Tu muši ing žandus visų neprietelių mano, dantis piktųjų sutrinsi Mž508. Vakaro atej[o] lenkai baltukai ir žándus vyramu išpjovė [1944 m.] Dv. Žandelis, žandikas N. Stipras buvo senukas, jam žandẽliai raudoni iš tolo šviečia Krs. [Vyro] žandeliùkai andubę, o ponia išblerbus Žl. Bobutė smetonos duoda, tai vaiko žandžiùkai tik pasdarė dideli Klt. | Kieme vaikščiojo gaidys su raudonais žandais A.Vaičiul. Tų žemuogių tik vienas žandùkas raudonas, o antras baltas Smln. | prk.: Po Joninių visada šitaip: vėjai visais žandais ima pūsti, vanduo iš jūros į marias pasrūva rš. ^ Jei kas tave ištiks dešinan žandañ, pastatyk jam antrą DP488. Kąsk kąsnį, ka žandaĩ sklystų, ženk žingsnį, ka rūra plyštų Lk. Jei žandai kaista, kas nors apkalba LTR(Grz). ║ pl. nasrai: Jy (kumelė) rami, tik žandų̃ [tampymo] labai bijo, bailių žandų̃ Kp. 2. SD¹17, SD35, R222, MŽ296, Sut, K, LsB170, M, K.Būg, Rtr, ŠT104, FrnW žandikaulis: Dantys įsvadinti žanduose J. Žandų dantys N. Viršutinis, apatinis žándas NdŽ. Teip skauda [dantį], žándo negaliu pajudinti Pln. Dantų neturiu, su žandaĩs valgau LKT124(Trg). Karvei žandaĩ skauda an šviežios žolės Mžš. Gražu žiūrėt, kaip tos burės (avys) kramto, tie žandeliai tik juda, tik kruta Skrb. O mūsų žmonys – septynias nedėlias [išpasninkavę] – žandaĩ atsikišę, akys įkritę Mšk. Kaip ir nesavais žandaĩs ema tą bulbą, nenoria Svn. Gali gaidžio žandaĩ išnirt nuo giedojimo, o kai nėr, tai nėr lytaus Jrb. Mano žandaĩ be dantų Švnč. Lopė (taisė) da kiek [dantis], o dabar tai žándą (plokštelę) įdėjo Slm. Vėžlių žandai be dantų, aptraukti raginiu apdangalu su aštriomis briaunomis LEXXXIII493. Apatinis žandas, arba apatinis žandikaulis E. Ji ne tik atsigynė nuo pasikėsintojo, bet ir savo kietu, prakauliu kumščiu sutriuškino jam kairįjį žandą V.Aln. [Ančiasnapio] žandai apragėję, suploti, sudaro snapą, panašų į anties LTEI214. Žandẽliai R¹24. 3. žiaunos (žuvies): Lydekos žandaĩ dantingi KŽ. [Žuvis] iškišo savo buką nosį, pūsčiodama žandus A.Vaičiul. ║ žiaunos kaip maistas: Čiulpk tuos žándus [silkės] Žg. Duoda [nuo dieglio] į vidų lydekos žandus sugrūstus, jei tų nėr, tai nors silkės žandus LMD(Sln). 4. vabzdžių griaužiamasis, čiulpiamasis ar laižomasis organas: Bičių pienelis yra bičių darbininkių priekinių žandų ir ryklės liaukų sekretas rš. Bitės žandai dirba kaip žirklės J.Krišč. Vabzdžiams sučiupti laumžirgiai turi galingus žandus rš. 5. LKAI130(Ms, Šts, Lpl), LKAI107(Trkn) šoninė kokio nors įrankio, padargo dalis, pusė: Žándas plūgo seniau, daba verstuvė Yl. Kirvio žandaĩ apžio[ja] plautą Šts. Zuikinis šautuvas y[ra] su žándu, kad pri žándo galėtų priglausti Žd. Užpakalyje sėjiko velkas du žandu iš lentų pririšti prie arklo VŽ1905,72. Ašies vedamieji žandai rš. ║ sėdmenų viena pusė: Užpakalio žándus man skauda Vrn. Anas gi bezda tykiai: patrauks ažu vieno žando – tik piš… Str. 6. anga prie krosnies prieždos: Sužerk žarijas už žándo Šš.

◊ abiẽm žandaĩs sočiai: Šiemet valgysma abiẽm žandaĩs Str.

gaĩdžio žandùkai darželio gėlė, sinavadas: Gaĩdžio žandùkai ir įmerkti ilgai žyda Lkv.

kaĩp už žándo užmèsti greitai ir godžiai suvalgyti: Riekę duonos suraitojo, kaĩ už žándo ùžmetė [p]Mrj.

kreivù žándu girtas: Pasiėmė pinigų, tai ateis kreivù žándu Krm.

lẽvo žandùkai darželio gėlė, žiovenis: Lẽvo žandùkai – ant vieno stiebuko viršūnė[je] žiedukas kaip žandukas Lkv.

lig (ikì) žandų̃ sočiai: Ko čia trūksta, esam priėdę lig žandų̃ End. Parėjo žąsiukai lig žandų̃ prisiriję Šd. Prisisotinęs iki žandų žvirbliena ir vedamas smalsumo, [katinas] pasikėlė lizdo šonu aukščiau M.Katil.

pilnaĩs žandaĩs sočiai: Nora visi paėsti pilnaĩs žandaĩs, o dirbti nenora Krš.

pusè žandų̃ neaiškiai (kalbėti): Kad sakai, sakyk gerai, o ne pusè žandų̃! Slm. Ką čia šneki pusè žandų̃, kalbėk normaliai Pnd.

per abù žándus gausiai, daug (valgyti): Mes nedvėseliojam – kertam par abù žándus Ut. Savo pieno turiu, tai dabar valgau par abù žándu Sur.

už abiejų̃ žandų̃ godžiai (valgyti): O aš kirtau sau mėsą už abiejų žandų nė nemanydamas sakyti teisybės, nors nusprogtų jos abi iš nekantrumo J.Balt.

už žándo uždė́ti užvalgyti: Duok ką už žándo uždė́ti Kt.

žándus áušinti be reikalo kalbėti: Nė žandų̃ dykai neáušink Slm.

žandaĩ čỹpia apie ką labai rūgštų: Konstantinas atanešė alaus tokio, net čỹpia žandaĩ Slm. (kieno) žandaĩ dẽga (kam) gėda: Nebibijo, duoda klausimus, ka valdžios žandaĩ dẽga Rdn.

žándus kẽčia apie ką labai rūgštų: Agurkas – žándus kẽčia Tr. žándus išpláuti primušti (per veidą): Jum abiem tik žándus išpláut Gs.

žandaĩ plýšta apie godų valgymą: Sąmalinius ėdė, i buvo skaniai, visų žandaĩ plýšo Rdn. žandaĩs plóti iš įpročio kalbėti, šnibždėti (ppr. poterius): Tai kas, kad tu žandaĩs plóji, o tavo mislė kažkur Upt.

žándus supū̃sti smarkiai padirbėti: Reikia gerai supū̃sti žándus, kol tokį galą prikrausi Šts.

žándus sùka (tráukia) apie ką labai rūgštų: Rūgščios uogos, net žándus sùka Sb. Tavo obulai žándus sùka Slnt. Duona žándus tráuka Vn. žandaĩ trū́ksta labai juokiasi: Juokiasi susiriesdami, net žandaĩ trū́ksta Jrb.